lustas

1 lùstas sm. (2, 4) 1. SD338,365, [K], Dglš, Ktk, Tvr gabalas, kampas (duonos), luistas: Senelė kemša jam rankutėn geroką pyrago lustą ir saldaus pieno margam puodely V.Krėv. Dar maža piemeniu lùsto, duok dar ir gerą prieglustį Mrc. Po krūmelius sėdėdama, lustą duonos turėdama, saulelė momulė Lz. Ir po lustelį imant išsibeigia Srj. Atlaužk sūrio lùstą Alv. Atsisėdome ant akmens lustų rš. Jis užmušė varną molio lustù Trgn. Šauktų su ašaromis melsdami apie lustelį duonos SPII102. ^ Tai juoko buvo, kap jis nuo stogo nukrito kap lùstas Lp. Kieno tai paršai skraido kap lustai [i](riebūs) Pls. Ir kaip lustelį kokį aukso sau nulaužiame SPI209. Kampyj lùstas (pečius) Rod. Pilna marška gurinių ir vienas duonos lustẽlis (žvaigždės ir mėnuo) Lzd. Pusto iš lusto (valgo iš gabalo), savo, ne tavo Ml. ║ į gumulą supuolęs ko nors luitas: Paimk išspaudų lùstą ir sutrupink karvėm Kp. Miltai sušlapo ir sušoko į lustukus Vb. Vienan lustan supuolė miltai, reikia džiovinti An. Miltai supuolę lustuõs Ob. Rugiai esti kartais lustaĩs aruode J.Jabl. Lustaĩ reikia iškratyt, kad geriau kultųsi ir arkliam lengviau būtų Jž. 2. mažas gabaliukas, trupinys: Surinko kas liko lustų septynis regzčius DP297. Liepė …, idant surinktų lustelius, arba trupučius, idant nepražūtų DP126. 3. pluoštas, krūva: Daug gaspadoriam reikalų yra, ant jų bumaškos lustẽliais byra BM442. O marškinių marškinių – lustaĩ pridėti! Sb. Lùstas pakulų, linų Užp. Įteikė storą lustą naujų apysakų rš. Numetė visą lùstą popierių Sb. Ant stalo gulėjo lùstas knygų Kp. Lustą pinigų užmokėjo Krs.